Grįžti į pradžią

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5
Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!!

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokytis niekada nevėlu. Nestovėk vietoje.Judėk ir Tuǃ

Office 365

Elektroninis dienynas

Egzaminai

egzaminai

Egzaminai eksternams

eksternams

Kalbų vertėjas

Mokyklos rekvizitai

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Panevėžys,  Šiaulių g. 60 Telefonas: 8-45-439575 Faksas:8-45-439575 Įmonės kodas: 191817034 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Pagalba vaikams

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kaip mus rasti?

Panevėžio SJMC skyrius Panevėžio kalėjime

Darbo taryba

Jūratė Kiaunienė

darbo tarybos pirmininkė

 

Lauryna Čiuplinskienė

darbo tarybos sekretorė

 

Simona Sipavičienė

darbo tarybos narė

Raskite mus Facebook'e

 

 

emokykla

Brandos darbas

Socialinės reklamos kampanija "SAVIŽUDYBIŲ GALIMA IŠVENGTI"

Ugdymas karjerai

Lankytojai

6.png7.png7.png8.png1.png2.png
Šiandien355
Vakar383
Praeitą savaitę1981
Mėnuo10814
Iš viso677812

Penktadienis, 29 Kovas 2024

MOKINIŲ PRIĖMIMAS VYKSTA DARBO DIENOMIS

Informacija teikiama ir dokumentai priimami:

Šiaulių g. 60, kabinete Nr. 120, tel. (8 45) 436847; 

8.00–12.00, 13.00–18.00 (pirmadienis-ketvirtadienis),

8.00–12.00, 13.00–15.00 (penktadienis),

el.paštas: s.vilimiene@smc.panevezys.lm.lt rastine@smc.panevezys.lm.lt 

 

Priėmimas mokytis į suaugusiųjų klases pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

  1. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, Centro direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą;

          1.3. santuokos liudijimą (jeigu keitė pavardę);

          1.4. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  1. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami suaugusieji, pateikę Centro direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagal vidurinio ugdymo programą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.
  2. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  3. Asmuo, turintis septynmečio, aštuonmečio, devynmečio, nebaigto vidurinio mokslo pažymėjimą, ir pažymėjimą, išduotą 1993­–1994 metais arba pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, išduotą 1995–1999 metais, išlaikęs pagrindinio ugdymo programos dalykų – gimtosios, valstybinės lietuvių kalbos ir matematikos – mokymosi pasiekimų patikrinimą, gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.
  4. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  5. Mokytis priimami:
  • asmenys nuo 18 metų;
  • 16–17 metų dirbantys jaunuoliai;
  • nepilnametės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose;
  • nepilnamečiai tėvai, auginantys savo vaikus.

Priėmimas mokytis į jaunimo klases pagal pagrindinio ugdymo programą

  1. Mokinių, pageidaujančių mokytis jaunimo klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) mokyklos direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. išsilavinimo pažymėjimą;

          1.3. gimimo pažymėjimo arba tapatybės kortelės kopiją.

  1. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  2. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  3. Į Centrą priimami mokytis mokiniai nuo 12 iki 16 m.
  4. Jaunimo klasėse mokymas organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. ryto.

Mokiniams taikomos lengvatos (remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-312): besimokančių tėvų vaikams mokestis už maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse mažinamas 50 procentų; jei šeima augina tris ir daugiau vaikų (vaikai iki 18 metų ir vyresni iki 24 metų, jei mokosi dieninėse visų tipų mokyklose, arba vaikai, turintys negalią); jei vienas iš moksleivių ar studentų šeimos tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje (pagal mokymo įstaigos pažymas).

Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Dailės galerijos lankymas su 50 % nuolaida.

Turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 %  nuolaida.

Asta Stonienė, istorijos mokytoja

„...istorija yra mūsų pačių.“ V. Landsbergis

Pasak poeto ir publicisto Tomo Venclovos, „Lietuvos istorija — gal daugiau negu kitos pasaulio šalies — sklidina paradoksų, absurdų ir neįtikėtinų įvykių.<...> XX amžiaus pradžioje Rytų Europoje atsirado moderni ir stipri tauta, moderni kultūra, moderni valstybė; atsirado, tiesą pasakius, beveik tuščioje vietoje. Šį sykį ji gimė visiems laikams.<...> Vergų ir baudžiauninkų masė dar nesudaro tautos: tauta atsiranda ten, kur atsiranda sąmoningumas, pliuralizmas, dialogas.<...> Ne tiek už kalbinį ar biologinį išlikimą reikia kovoti šiandien Lietuvoje, kiek už atmintį, sąžinę ir protą.“

Marija ir Jurgis Šlapeliai: ištikimi lietuviškam žodžiui

Integruota istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamoka, skirta Vasario 16-ajai

Kartais žmonių gyvenimo istorijos būna svarbios visai Lietuvai — dėl žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie visos tautos likimo. Siūlydamos apmąstyti ryškiausių šimtmečio asmenybiųsvarbą Lietuvos valstybingumo formavimuisi,kultūros ir lietuvių kalbos istorijai, kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja O. Narbutaite parengėme integruotų istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų ciklą „Šimtmečio žmonės.“ Antroji šios edukacinės programos pamoka buvo skirta ypatingoms šimtmečio pradžios asmenybėms — Marijai ir Jurgiui Šlapeliams.

Pažintį su Marijos ir Jurgio Šlapelių — išskirtinių XX amžiaus pradžios asmenybių — gyvenimu ir veikla pradėjome vykdydami 2015-2016 m. m. projektą „Tapatybės akcentai: tautai ir kalbai“. Pamokoje„Marija ir Jurgis Šlapeliai: ištikimi lietuviškam žodžiui“po to, kai buvo aptartas XX amžiaus pradžios istorinis ir kultūrinis kontekstas, buvo demonstruojamas Deivido Kanišausko, buvusio abituriento, sukurtas vaizdo pasakojimas, pristatantis Marijos ir Jurgio Šlapelių gyvenimą ir veiklą. Mokiniai sužinojo, kad Marija Šlapelienė aktyvi lietuviškų vakarų dalyvė, pirmosios lietuviškos operos Kipro Petrausko „Birutė“ pagrindinio vaidmens atlikėja, įvairių draugijų narė ir, žinoma, žymiausia Vilniaus knygininkė. Jurgis Šlapelislietuvių kultūros istorijoje žinomas ne gydytojo, nors buvo baigęs medicinos mokslus, veikla, o parengtais lietuvių kalbos žodynais. Jablonskio padrąsintas ir paskatintas, Jurgis Šlapelis visa savo esybe pasinėrė į lietuvių kalbos tyrinėjimo ir norminimo darbus. Gydytoju niekada nedirbo. Jis iš visų Lietuvos kampelių rinko žodžius Didžiajam lietuvių kalbos žodynui, rašė straipsnius, vertė į lietuvių kalbą knygas, sudarinėjo žodynus, dėstė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir buvo labai griežtas mokytojas.

 

                       Norėdami pagrįsti mintį, kad Basanavičiaus Lietuva kūrėsi kalbos bendrumo pagrindu ir analizuodami to meto lietuvių kalbos situaciją, klausėmės ištraukos iš arbatvakario — spektaklio „Lig tavęs sulauksiu“. Mokiniai suvokė, kokia buvo to meto lietuvių kalbos padėtis Vilniuje ir kokių kultūrininkų pastangų reikėjo, kad sunkiomis sąlygomis užtikrintų lietuvių kalbos ir tautinės sąmonės išlikimą.

Pamokos apibendrinimui puikiai tiko kito projekto dalyvio Lino Šarlausko (IIIc gimnazijos klasė) parengtas vaizdo pasakojimas „Pilies gatvė — tautinio atgimimo keliu“ Mokinio surinktą vaizdo medžiagą prasmingai papildė Vytauto Kernagio atliekama daina Bernardo Brazdžionio žodžiais „Šaukiu aš tautą“.

Apmąstydami pamoką ir įsivertindami mokiniai ieškojo paralelių tarp šimtmečio pradžios ir dabartinės Lietuvos situacijos, ieškojo atsakymo, kas šiandien gali vienyti Lietuvą. Filosofas Leonidas Donskis yra sakęs, kad „Lietuvą suvienyti ir paversti tėvyne gali prasmės jausmas“. Išsamesnių atsakymų nutarėme ieškoti kitose pamokose skaitydami naujausią L. Donskio ir T. Venclovos knygą „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“.

Copyright © 2024 Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras Rights Reserved.