Grįžti į pradžią

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5
Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!!

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokytis niekada nevėlu. Nestovėk vietoje.Judėk ir Tuǃ

Office 365

Elektroninis dienynas

Egzaminai

egzaminai

Egzaminai eksternams

eksternams

Kalbų vertėjas

Mokyklos rekvizitai

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Panevėžys,  Šiaulių g. 60 Telefonas: 8-45-439575 Faksas:8-45-439575 Įmonės kodas: 191817034 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Pagalba vaikams

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kaip mus rasti?

Panevėžio SJMC skyrius Panevėžio kalėjime

Darbo taryba

Jūratė Kiaunienė

darbo tarybos pirmininkė

 

Lauryna Čiuplinskienė

darbo tarybos sekretorė

 

Simona Sipavičienė

darbo tarybos narė

Raskite mus Facebook'e

 

emokykla

Brandos darbas

Socialinės reklamos kampanija "SAVIŽUDYBIŲ GALIMA IŠVENGTI"

Ugdymas karjerai

Lankytojai

6.png8.png5.png4.png4.png1.png
Šiandien90
Vakar426
Praeitą savaitę1419
Mėnuo6780
Iš viso685441

Ketvirtadienis, 18 Balandis 2024

MOKINIŲ PRIĖMIMAS VYKSTA DARBO DIENOMIS

Informacija teikiama ir dokumentai priimami:

Šiaulių g. 60, kabinete Nr. 120, tel. (8 45) 436847; 

8.00–12.00, 13.00–18.00 (pirmadienis-ketvirtadienis),

8.00–12.00, 13.00–15.00 (penktadienis),

el.paštas: s.vilimiene@smc.panevezys.lm.lt rastine@smc.panevezys.lm.lt 

 

Priėmimas mokytis į suaugusiųjų klases pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

  1. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, Centro direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą;

          1.3. santuokos liudijimą (jeigu keitė pavardę);

          1.4. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  1. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami suaugusieji, pateikę Centro direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagal vidurinio ugdymo programą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.
  2. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  3. Asmuo, turintis septynmečio, aštuonmečio, devynmečio, nebaigto vidurinio mokslo pažymėjimą, ir pažymėjimą, išduotą 1993­–1994 metais arba pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, išduotą 1995–1999 metais, išlaikęs pagrindinio ugdymo programos dalykų – gimtosios, valstybinės lietuvių kalbos ir matematikos – mokymosi pasiekimų patikrinimą, gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.
  4. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  5. Mokytis priimami:
  • asmenys nuo 18 metų;
  • 16–17 metų dirbantys jaunuoliai;
  • nepilnametės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose;
  • nepilnamečiai tėvai, auginantys savo vaikus.

Priėmimas mokytis į jaunimo klases pagal pagrindinio ugdymo programą

  1. Mokinių, pageidaujančių mokytis jaunimo klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) mokyklos direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. išsilavinimo pažymėjimą;

          1.3. gimimo pažymėjimo arba tapatybės kortelės kopiją.

  1. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  2. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  3. Į Centrą priimami mokytis mokiniai nuo 12 iki 16 m.
  4. Jaunimo klasėse mokymas organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. ryto.

Mokiniams taikomos lengvatos (remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-312): besimokančių tėvų vaikams mokestis už maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse mažinamas 50 procentų; jei šeima augina tris ir daugiau vaikų (vaikai iki 18 metų ir vyresni iki 24 metų, jei mokosi dieninėse visų tipų mokyklose, arba vaikai, turintys negalią); jei vienas iš moksleivių ar studentų šeimos tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje (pagal mokymo įstaigos pažymas).

Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Dailės galerijos lankymas su 50 % nuolaida.

Turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 %  nuolaida.

L. Mikulionienė, bibliotekos vedėja; A. Janeliūkštytė, matematikos mokytoja

MATEMATIKA IŠ MOČIUTĖS SKRYNIOS: MATEMATINIŲ ŽENKLŲ IR SIMBOLIŲ NAUDOJIMAS LIAUDIES KŪRYBOJE

 

„Ar galima susieti matematikos mokslą su tautodaile? – svarstė matematikos ir informacinių technologijų mokytojos. Nusprendė – taip, galima. Todėl ir surengėme parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams ir pasaulinei skaičiaus Pi dienai paminėti, kurios pristatymas vyko kovo 14 d. mokyklos skaitykloje.

Skaitykla pasipuošė austais, nertais, megztais, pintais rankdarbiais, siuvinėtais paveikslais, kuriuos iš namų sunešė mokyklos darbuotojai. Jaunimo klasių mokiniai paruošė stendą su savo rankdarbiais (mokytoja A. Grilauskienė). Rūbuose, prijuostėse, juostose, lovatiesėse, staltiesėse ir kitose liaudiškose puošmenų ornamentuose galime įžvelgti labai daug matematinių ženklų ir simbolių.

Apie tautinio kostiumo atsiradimo istoriją, apie dėvėjimo papročius papasakojo bibliotekos vedėja L. Mikulionienė. Ji klausė: kodėl kartais su ironija žiūrime į savo tautinį drabužį, o gėrimės kiniškais, japoniškais ar kitų tautų rūbais? O juk lietuvių tautiniai drabužiai yra unikalūs savo išskirtiniais raštais, spalvomis, todėl jų grožį labai vertina užsieniečiai. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Klaipėdos kraštas) ne tik kalbėjo skirtingomis tarmėmis, bet ir jų drabužiai turėjo ypatingų, tik tai teritorijai būdingų, bruožų.

Mokytoja A. Janeliūkštytė, demonstruodama skaidres, papasakojo apie atskirų regionų tautinių rūbų skirtumus. Sužinojome, kokie ornamentai, ženklai, simboliai buvo dažniausiai naudojami kiekvieno krašto tautodailėje. Juostose svastikos ar žalčio simboliai labiausiai paplitę Mažojoje Lietuvoje, kryžiuko ornamentai vienodai paplitę visuose Lietuvos regionuose. Tuo tarpu Žemaitijoje, Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje labiausiai naudojami rombo su ataugėlėmis („roželėmis“) tipo ornamentai. Rinktinių juostų ornamentai gali būti: augaliniai (lelija, ąžuolo lapai, dobiliukai, roželės, eglutės, katpėdėlės ir kt.), gyvūniniai (balandžiai, žirgų galvos ir kt.), mitologiniai (stilizuotos žvaigždės, saulė, mėnulis ir kt.), geometriniai (patys seniausi), kurie dar skirstomi į uždaruosius (rombas, trikampis, kvadratas, stačiakampis, daugiakampis) ir atviruosius (įvairios linijos, kryputės, įvijos, kryželiai).

Mokytoja D. Petrauskienė papasakojo apie tautinių juostų ir audinių raštus. Juostos – tai vieni gražiausių ir išraiškingiausių lietuvių tautinių audinių. Jų gamybos, puošybos būdų bei ornamentų įvairovė yra labai savita ir originali. Mokytoja supažindino su juostų rūšimis. Tai: pintinės, apvalios pintinės, austinės, kaišytinės, rinktinės juostos. Papasakojo apie jų raštus ir apie tik tam tikrame regione gaminamas juostas. Lietuvių tautinės juostos, kaip ir pasakos, dainos, šokiai, turi senas tradicijas. Šios tradicijos tvirčiausiomis gijomis susieja visas kartas. Pažinti jas ir branginti – mūsų pareiga.

Apie tautinių rūbų spalvingumą, apie tai, ką reiškia kiekviena spalva ne tik apdaruose, bet ir apskritai žmogaus gyvenime, mums papasakojo mokytoja A. Grilauskienė. Pasirodo, tamsių spalvų drabužiai buvo laikomi itin iškilmingais. Tais laikais juoda spalva turėjo keletą reikšmių: vieniems ji atrodė kupina puikybės, kitiems reiškė atsiribojimą nuo aplinkos. Be to, tamsių atspalvių aksomas tuomet buvo laikomas prabangos ženklu. Mėgiamiausios spalvos – įvairių atspalvių žalia, raudona. Raudona visų regionų buvo laikoma gyvybės spalva. Žemaičių, aukštaičių moterys vilkėjo marškinius su įaustais raudonais raštais, tačiau skirtingais. Jų sijonai dažniausiai būdavo išilgai dryžuoti, labai ryškių spalvų, tarp kurių pati mėgstamiausia – raudona. Ypač ryškių ir sodrių spalvų buvo Šiaurės Žemaitijos audiniai.

Renginio pabaigoje mokiniams buvo duota užduotis atrasti matematinius ženklus ir simbolius tautiniuose raštuose, atsakyti į klausimus raštu. Taip pat lankytojai pasidalino savo naujai įgyta patirtimi, sutikdami, kad matematika ir liaudies menas tikrai turi daug sąlyčio taškų.

Tautinių audinių raštuose, spalvose ir ornamentikoje mes galime išsaugoti savo tradicijas, istorinį tęstinumą, jeigu ugdysime tautinę savimonę, perduosime savo žinias ir gebėjimus iš kartos į kartą.

Dėkojame visiems bendruomenės nariams, kurie kuo nors prisidėjo prie šios parodos kūrimo.

Copyright © 2024 Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras Rights Reserved.