Grįžti į pradžią

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5
Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!!

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokytis niekada nevėlu. Nestovėk vietoje.Judėk ir Tuǃ

Office 365

Elektroninis dienynas

Egzaminai

egzaminai

Egzaminai eksternams

eksternams

Kalbų vertėjas

Mokyklos rekvizitai

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Panevėžys,  Šiaulių g. 60 Telefonas: 8-45-439575 Faksas:8-45-439575 Įmonės kodas: 191817034 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Pagalba vaikams

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kaip mus rasti?

Panevėžio SJMC skyrius Panevėžio kalėjime

Darbo taryba

Jūratė Kiaunienė

darbo tarybos pirmininkė

 

Lauryna Čiuplinskienė

darbo tarybos sekretorė

 

Simona Sipavičienė

darbo tarybos narė

Raskite mus Facebook'e

 

emokykla

Brandos darbas

Socialinės reklamos kampanija "SAVIŽUDYBIŲ GALIMA IŠVENGTI"

Ugdymas karjerai

Lankytojai

6.png8.png8.png2.png5.png6.png
Šiandien325
Vakar424
Praeitą savaitę1107
Mėnuo9595
Iš viso688256

Trečiadienis, 24 Balandis 2024

MOKINIŲ PRIĖMIMAS VYKSTA DARBO DIENOMIS

Informacija teikiama ir dokumentai priimami:

Šiaulių g. 60, kabinete Nr. 120, tel. (8 45) 436847; 

8.00–12.00, 13.00–18.00 (pirmadienis-ketvirtadienis),

8.00–12.00, 13.00–15.00 (penktadienis),

el.paštas: s.vilimiene@smc.panevezys.lm.lt rastine@smc.panevezys.lm.lt 

 

Priėmimas mokytis į suaugusiųjų klases pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

  1. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, Centro direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą;

          1.3. santuokos liudijimą (jeigu keitė pavardę);

          1.4. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  1. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami suaugusieji, pateikę Centro direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagal vidurinio ugdymo programą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.
  2. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  3. Asmuo, turintis septynmečio, aštuonmečio, devynmečio, nebaigto vidurinio mokslo pažymėjimą, ir pažymėjimą, išduotą 1993­–1994 metais arba pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, išduotą 1995–1999 metais, išlaikęs pagrindinio ugdymo programos dalykų – gimtosios, valstybinės lietuvių kalbos ir matematikos – mokymosi pasiekimų patikrinimą, gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.
  4. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  5. Mokytis priimami:
  • asmenys nuo 18 metų;
  • 16–17 metų dirbantys jaunuoliai;
  • nepilnametės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose;
  • nepilnamečiai tėvai, auginantys savo vaikus.

Priėmimas mokytis į jaunimo klases pagal pagrindinio ugdymo programą

  1. Mokinių, pageidaujančių mokytis jaunimo klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) mokyklos direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. išsilavinimo pažymėjimą;

          1.3. gimimo pažymėjimo arba tapatybės kortelės kopiją.

  1. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  2. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  3. Į Centrą priimami mokytis mokiniai nuo 12 iki 16 m.
  4. Jaunimo klasėse mokymas organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. ryto.

Mokiniams taikomos lengvatos (remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-312): besimokančių tėvų vaikams mokestis už maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse mažinamas 50 procentų; jei šeima augina tris ir daugiau vaikų (vaikai iki 18 metų ir vyresni iki 24 metų, jei mokosi dieninėse visų tipų mokyklose, arba vaikai, turintys negalią); jei vienas iš moksleivių ar studentų šeimos tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje (pagal mokymo įstaigos pažymas).

Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Dailės galerijos lankymas su 50 % nuolaida.

Turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 %  nuolaida.

Aušra Paulavičienė, III a gimnazijos klasė

Audra Paulavičienė, III a gimnazijos klasė

Valentinas Sunkurys, IV a gimnazijos klasė

 

  • Po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo, daugiau kaip 120 metų išbuvusios Rusijos imperijos sudėtyje Lietuvos kelias į valstybę buvo ilgas...
  •    „Kelkite, kelkite, kelkite,“ — daugiau kaip prieš šimtą metų, gūdų carinės vergovės viduržiemį, žadino Lietuvą Kudirkos „Varpas“, savo atėjimu suvirpindamas širdis, atmerkdamas akis, ateinantį rytą pranašaudamas... Atsikėlusius vėl ragino: „Išsitieskite! Įsiklausykite! Ryžkitės! Eikite į Lietuvą“...
  • Ir ėjome... Tikroji Lietuva prasidėjo su Jonu Basanavičiumi. 1905 metai... Didžiajame Vilniaus Seime iškeliami Lietuvos autonomijos ir lietuvių kalbos klausimai, suvokiama, kad kalba yra tautos gyvastis.
  •    Netrukus susikuria Dailės, Mokslo draugijos, gyventi į Vilnių grįžta jauni inteligentai, tarp jų ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, sakęs, kad visus savo esamus ir būsimus darbus skiriąs Lietuvai.
  • Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas, Petras Vileišis, Jurgis Zauerveinas, pasak Maironio, yra tautos didžiavyriai — sektinas pavyzdys. Tai žmonės, kuriems tautiniai interesai buvo svarbesni už asmeninius.
  • Istorijoje įrašyta daug šviesių asmenybių, prisidėjusių, kad turėtume 1918 metų valstybę. Vieni iš jų Marija ir Jurgis Šlapeliai — knygininkai, kultūrininkai, visuomenininkai, ištikimi lietuviškam žodžiui.
  • Ir pagaliau — 1918 metų vasario 16-ąją Lietuva paskelbiama nepriklausoma valstybe su sostine Vilniumi. Lietuvos Taryba orientavosi į modernią tautinę valstybę, atsigręžta į liaudies kultūrą, būtent jos pagrindu buvo kuriama tautinė simbolika.
  • Dvidešimt dveji tarpukario Lietuvos Respublikos metai ženkliai sustiprino Lietuvių buitį ir būtį. Valstybė rūpinosi, kad tauta augtų ir tvirtėtų.
  •    Kaip augo Lietuva ir, žinoma, Panevėžys, pristatė projekto „Mano gimtasis Panevėžys tarpukariu“
  • Jurgita Bagdonienė, IV a gimnazijos klasė. „Šimtaraštė Lietuva“. Konsultavo mokytoja O. Narbutaitė
  • Renata Čiplienė, IV a gimnazijos klasė. „Panevėžio tarpukario pramonė: ne tik skaičiai ir faktai...“. Konsultavo mokytoja A. Janeliūkštytė
  • Tomas Bilevičius, IV c gimnazijos klasė. „Panevėžio burmistro pasakojimas, arba kaip mieste buvo įrengtas vandentiekis“. Konsultavo mokytojos A. Stonienė ir O. Narbutaitė
  • Aušra Paulavičienė, Audra Paulavičienė, III a gimnazijos klasė. „Tarpukario pramonės paveldas Panevėžyje: muilo fabriko istorija“. Konsultavo mokytojos A. Stonienė ir O. Narbutaitė
  • Tačiau idėjas ir laivę reikia nuolat ginti...
  • Gimęs kartu su nepriklausoma Lietuva ir sulaukęs nepriklausomybės atkūrimo, visų mylėtas ir visus mylėjęs buvo Tėvas Stanislovas. Ištvėręs sovietmečio tremtį ir persekiojimus, pažeminimus ir bausmes ir vis dar mokėjęs mylėti kiekvieną pas jį užklydusį, galėjo pasakyti: „...jaučiu vien meilę žmonėms ir laimę jiems tarnauti.”
  • Šiandieninė Lietuva — Kovo 11-osios Lietuva. Kokią ją regime mes, postmodernių laikų žmonės?...

Copyright © 2024 Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras Rights Reserved.