Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Rima Gustienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Vitalija Banaitienė, vokiečių kalbos mokytoja metodininkė

                Lapkričio 22 d. vyko tęstinio integruoto lietuvių kalbos ir literatūros, vokiečių kalbos projekto „Panevėžio krašto rašytojai, kūrę Nepriklausomą Lietuvą. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“ pamoka netradicinėse erdvėse, skirta 100 Atkurtai Lietuvai, Suaugusiųjų mokymosi savaitei „Mokymosi galia ir žavesys“ paminėti. Pamokos tema „Prieš 100 metų Puziniškio dvare... „Karo meto dienoraštis“. Lapkričio 21-24 d. Kas sieja žmogų su tėvyne? Mokymosi galia ir žavesys“.

               Tikslas - skatinti domėtis Nepriklausomos Lietuvos kultūros kūrimo istorija Panevėžio krašte, ugdyti savarankišką ir kūrybišką požiūrį į literatūrą, savęs suvokimą kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją ir puoselėtoją.

             Mokiniai tobulino teksto skaitymo raštingumo įgūdžius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Apmąstymams nuteikė Vydūno žodžiai: „Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus praeities erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. / Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės - tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis“.

   Algirdas Julius Greimas teigia, „literatūra yra humanizmo pratybos, liudijimas žmogaus jo istoriškume ir jo istorijoje“. Kalba ir literatūra sujungia asmenį su tautine ir pilietine bendruomene, skatina prisiimti atsakomybę už šios bendruomenės likimą ir išlikimą. Jos suteikia asmeniui gyvenimo orientyrus, padeda jam įgyti savo krašto ir tautos istorijos dalyvio ir kūrėjo savimonę. Taigi tautos literatūra vienaip ar kitaip yra susijusi su tikrąja, klasikine politika, kurios paskirtis – rūpintis bendruomenės likimu.

     Taip savo paskirtį ir suprato trapi, didi moteris Gabrielė Petkevičaitė, darbščioji bitelė. (Apžvelgta stendo medžiaga, kuri informatyviai pristato rašytojos gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą.)

             Susirinkę į netradicinę aplinką, mintimis nuklydome į Puziniškio dvarą prieš šimtą metų-1917 m. lapkričio 21 d. Kas vyko tuo metu, likus trims mėnesiams iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Bitės dvarelyje? Apie tai pasakoja pati rašytoja „Karo meto dienoraštyje“. Skaitėme dienoraščio ištraukas. Graudžiai skambėjo vokiečių kareivio laiškas vargstančiai motinai, vienas tas pats kartojamas žodis –Mutter! Mutter! (Motut! Motut!) Gailėjome skriaudžiamų ūkininkų. Džiaugėmės šviesesniu spinduliu, žinute laikraščiuose apie mūsų Tarybos veikimą. Lapkričio 24 d. tekste radome mokymosi galią ir žavesį: „Vakar buvo svarbi diena – mano šventadieninių kursų atidarymas“. Pasijutome, tarsi patys dalyvautume tuose kursuose, tame gražiame vakarėlyje. Juk smagu nuklysti į praeitį, pajusti to meto dvasią, bendravimo džiaugsmą! Mes, mokytojos, kaip ir rašytoja galėjome pasakyti: „Negaliu tik sau dovanoti, kodėl pirm man tų kursų steigimo mintis nebuvo galvon atėjusi“.

             Pamoką baigėsi virtualia ekskusija po Puziniškio dvarą.