Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Ona Narbutaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Apie konferenciją „Tautai ir kalbai: tapatybės akcentai“,

arba Vasario 16-osios keliu...

     Jau antrus metus Vasario 16-osios — Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo — proga Centre rengiamas projekto „Mokomės kitaip“ veiklų pristatymas. Šių metų projekto tema „Tautai ir kalbai: tapatybės akcentai“ pasirinkta neatsitiktinai. Kad kaip tauta nepasiklystume globaliame šiandienos pasaulyje, turime nuolat mąstyti, kas mes buvome ir kas esame šiandien, ar teisingai einame Vasario 16-osios keliu.

     Projekte dalyvaujančių I – IV gimnazijos klasių mokinių ir juos konsultuojančių mokytojų Astos Stonienės ir Onos Narbutaitės bei projektą koordinuojančio Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus Mindaugo Libiko iniciatyva vasario 11 dieną Centre surengta metodinė praktinė konferencija „Tautai ir kalbai: tapatybės akcentai“ tapo ne tik projekto „Mokomės kitaip“ veiklų pristatymu, Vasario 16-osios kelio apmąstymu, bet ir atsiliepė į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą šią tautai svarbią dieną paminėti netradiciškai, be to, prasmingai pradėjo pirmą kartą rengiamas Lietuvių kalbos dienas (vasario 16 – kovo 11 d.).

     Konferencijos pradžioje įtaigiai Arnoldo Raziūno (IVa gimnazijos klasė) skaitomas Sigito Gedos eilėraštis „Giesmė apie pasaulio medį“ ir Zenono Šteinio animacinio filmo „Kadaise Lietuvoje“ fragmentai pakvietė susimąstyti apie tai, iš kur ir kas mes — lietuviai ir Lietuva. Po Centro direktoriaus Mindaugo Libiko sveikinimo ir palinkėjimų konferencijos dalyviams istorijos mokytoja Asta Stonienė perskaitė pranešimą „Vasario 16-osios keliu...“, kuriame sutelkė dėmesį į asmenybes, vedusias tautą nepriklausomybės keliu. Pasak mokytojos, iš tų, kurie kaip didžiausią pareigą suvokė valstybės kūrimą ir tautiškumo puoselėjimą — daktaro Jono Basanavičiaus, Marijos ir Jurgio Šlapelių, kalbininko Jono Jablonskio, daktaro Vinco Kudirkos, dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos Kymantaitės bei kitų XX amžiaus pradžios iškilių asmenybių, — ir šiandien turime mokytis. Po projekto idėjos, veiklų pristatymo ir įgytos patirties aptarimo konferencijos vedėjos Aistė Strigūnaitė (IVa gimnazijos klasė) ir Greta Frankaitė (IVa gimnazijos klasė) pakvietė pažiūrėti pilietinės akcijos „Tai — mano Lietuva“ vaizdo pasakojimą. Būtent akcijos metu mokiniai turėjo galimybę savo elektroninio dienyno paskyroje rinkti 5 Lietuvą pasaulyje reprezentuojančius simbolius. Kaip svarbiausius mūsų tautą ir valstybę pasaulyje pristatančius ženklus Centro mokiniai išrinko kalbą, vėliavą, Vytį, himną ir sostinę. Konferencijoje mokiniai pristatė po edukacinės išvykos „Tautai ir kalbai“ į Vilnių sukurtus darbus, kuriuose nagrinėjo šių simbolių ir XX amžiaus pradžios tautinio atgimimo istoriją bei asmenybių vaidmenį joje, o atlikdami darbus gilino ne tik raštingumo, bendravimo gimtąja kalba, mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo ir kūrybingumo, informacinių technologijų naudojimo kompetencijas, bet ir istorijos, literatūros, kalbos žinias.

   Dėkojame Gretai Frankaitei (IVa gimnazijos klasė) už įspūdžių rašinį „Apie kitokias pamokas, draugus ir kalėdinę nuotaiką“, Linui Šarlauskui (IIa gimnazijos klasė) už kompiuterine vaizdo medžiagos montavimo programa „Windows Movie Maker“ sukurtą vaizdo pasakojimą „Pilies gatvė Vilniuje: tautinio atgimimo keliu...“, Deividui Šeškui (IVb gimnazijos klasė) už kompiuterine „Prezi“ programa sukurtą išsamiai Jono Basanavičiaus asmenybę ir veiklą pristatantį pasakojimą „...gyventi ne iš Lietuvos — gyventi Lietuvai...“ (Daktaras Jonas Basanavičius), Laurai Malakienei (IVb gimnazijos klasė) už kompiuterine vaizdo medžiagos montavimo programa „Windows Movie Maker“ sukurtą vaizdo pasakojimą „Saugokit savo kalbą lietuvišką... (J. Basanavičius), Vidai Palionienei (IIIc gimnazijos klasė) už įspūdžių rašinį „„M. K. Čiurlionio namų Vilniuje duris pravėrus...“, Audriui Belevičiui (IIa gimnazijos klasė) už kompiuterine vaizdo medžiagos montavimo programa „Windows Movie Maker“ sukurtą vaizdo pasakojimą „Didžiavyrių pėdomis“, Deividui Kanišauskui (IVa gimnazijos klasė) už kompiuterine vaizdo medžiagos montavimo programa „Sony Vegas“ sukurtą vaizdo pasakojimą „Lietuviški arbatvakariai, arba kitu keliu į Vasario 16-ąją (M. ir J. Šlapeliai)“, Aistei Strigūnaitei (IVa gimnazijos klasė) už kompiuterine „Prezi“ programa sukurtą pasakojimą „Vilnius — senoji ir amžinoji Lietuvos sostinė“, Gretai Frankaitei (IVa gimnazijos klasė) sukurtą už vaizdo klipą „Karališkasis miestas“, Rimvydui Bimbai (IIIc gimnazijos klasė) už „PowerPoint“ programa sukurtą vaizdo klipą „Aš tikrai myliu Lietuvą“ ir visiems projekto dalyviams už iniciatyvias veiklas, už įdomius kūrybinius darbus, už tikrą pilietiškumą, pagarbą tautai ir jos kalbai.

     Baigdama konferenciją Aistė Strigūnaitė (IVa gimnazijos klasė) priminė literatūrologo Juozo Girdzijausko žodžius, kad „tauta yra ta vieta, ta pozicija, iš kurios viską matome ir vertiname. O kas yra tauta, pasako jos istorija – per ilgą laiką nusistovėjusios ir patikrintos vertybės.“ Centro direktorius Mindaugas Libikas, apibendrindamas konferenciją, pastebėjo, kad istorijoje svarbesnis kausimas yra ne kas ir kaip vyko, bet kodėl vyko, todėl paragino šį klausimą dažniau kelti ir šiandien. Pranešime „Vasario 16-osios keliu...“ istorijos mokytoja Asta Stonienė sakė, kad idėja, vienijusi lietuvius amžiaus pradžioje, turi vienyti, telkti ir šiandien mus, kad visų didelių darbų pradžia yra maži, kartais nepastebimi, neįvertinami, dažnai neatnešantys materialinės naudos, bet ne mažiau svarbūs darbai. Tikimės, kad ir mūsų konferencija atliko kilnią misiją — telkė, kvietė kartu mąstyti apie Lietuvą — apie mus pačius.

Asta Stonienė, istorijos mokytoja metodininkė