Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Asta Stonienė, istorijos mokytoja

Ona Narbutaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Vida Palionienė, III c gimnazijos klasė

     Gegužės 13 dieną projekto „Mokomės kitaip“ dalyvių, I - IV gimnazijos klasių mokinių, ir mokytojų Astos Stonienės bei Onos Narbutaitės organizuota edukacinė išvyka į Suvalkiją tapo ne tik ilgalaikio integruoto projekto „Mokomės kitaip“ 2015-2016 m. m. etapo „Tautai ir kalbai: tapatybės akcentai“ veiklos apibendrinimu, bet ir prasmingu Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos paminėjimu bei kelionių maratono „Nuo gimtinės iki plačios šalies“, skirto artėjančiam valstybės šimtmečiui, tąsa.

Marijampolė: šimtmečio pradžia

Visomis pavasario spalvomis pasipuošusi mus pasitiko Marijampolė. Čia stebino viskas: rūpestingai įprasminta istorija ir moderni miesto šiandiena.Vaikščiodami miesto gatvėmis ir klausydamiesi K. Griniaus muziejaus istoriko Tomo pasakojimo ne tik apie Marijampolės, bet ir viso Suvalkijos krašto istoriją, suvokėme — čia mūsų valstybės šimtmečio pradžia. Būtent iš šio krašto kilusi inteligentija amžių sandūroje subrandino Lietuvos nepriklausomybės idėją ir atvedė šalį į 1918 metų Vasario 16-ąją. Daktaras Jonas Basanavičius, kalbininkas Jonas Jablonskis (Rygiškių Jonas), „Varpo“ redaktorius Vincas Kudirka, palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius, aviatorius generolas Antanas Gustaitis ir daugelis kitų — asmenybės, anot J. Basanavičiaus, gyvenusios Lietuvai, ją kūrusios, todėl vertos mūsų visų pagarbos. Gražiai jų visų gyvenimus ir veiklas įprasmina ir saugo marijampoliečiai.

Kazys Grinius — visas gyvenimas Lietuvai

Susipažinę su Marijampolės krašto istorija ir čia gyvenusių visai Lietuvai svarbių asmenybių veikla, Poezijos parke, įkurtame Jevonio ir Šešupės santakoje, pasigrožėję pavasario žiedų, fontanų ir skulptūrų harmonija, po pietų užsukome į Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus muziejų. 2016 m. gruodžio 17 d. sukanka lygiai 150 metų, kai gimė Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius. Muziejaus ekspozicija ir muziejininko Tomo pasakojimas, įtikino, kad daktaras Kazys Grinius buvo ypatinga asmenybė — varpininkas, V. Kudirkos bendražygis, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvos atgimimui, vienas iš demokratijos programos kūrėjų, vėliau tapęs jau atkurtos valstybės pagrindų kūrėju – ministru pirmininku, o kiek vėliau ir prezidentu.

...O vakare, jau sukdami namų link, sustojome ir prie Kazio Griniaus paminklo Mondžgirėje, netoli gimtojo Selemos Būdos kaimo. Čia, paminklo postamente, ilsisi Prezidento palaikai, 1994 metais parvežti iš Čikagos. Ant paminklo postamento iškalti žodžiai liudija, kad Prezidentas Kazys Grinius tikėjo lietuvių tautos amžinybe, tikėjo, kad gerovę tauta gali pasiekti tik puoselėdama svarbiausias vertybes — laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Tuo tikime ir mes.

Kai žemę puošia ąžuolai

Sukame Vilkaviškio link... Kelias vingiuoja Suvalkijai, lygumų kraštui, nebūdingomis kalvelėmis, pakelės gyvenvietės skęsta stebuklingame sodų žydėjime, tolyje, tarsi saugodami savo žemę, horizontą juosia miškai... Štai ir Ožkabaliai — Jono Basanavičiaus gimtinė. Atkeliame sodybos vartus ir mus kaip tikras šeimininkas pasitinka žydintis neregėto dydžio kaštonas. Jo šviesa nutvieskia visą sodybą. Tos šviesos pakerėti pasklindame kas kur...

Netrukus visi patraukiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno link. Čia, ant vaizdingų Ožkabalių kalvų šalia Jono Basanavičiaus gimtinės, Tautinio atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti nuo 1989 metų. Šiandien čia ošia ąžuolai Lietuvą garsinusiems ir garsinantiems žmonėms, valstybės svarbiausioms datoms atminti. Gera eiti nuo vieno ąžuolo prie kito, liesti jų kamienus, grožėtis vaiskia lapų žaluma ir pajusti ąžuolo stiprybę...

O sugrįžę į sodybą, susėdame seklyčioje ir klausomės pasakojimo apie Joną Basanavičių: mokslą Marijampolės gimnazijoje, vėliau medicinos studijas Maskvoje, darbą Bulgarijoje, rūpestį lietuvybės reikalais, „Aušrą“, grįžimą į Lietuvą ir kultūrinę, visuomeninę veiklą siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Tvirtų įsitikinimų, ori ir išdidi asmenybė — tarsi ąžuolas, išaugęs iš savos žemės ir ošiantis savo žemei. Gera, kai žemę puošia tokie ąžuolai.

P.S. Tai — mano Lietuva!

Idėja, vienijusi lietuvius amžiaus pradžioje, turi vienyti, telkti ir šiandien mus. Visų didelių darbų pradžia yra maži, kartais nepastebimi, neįvertinami, dažnai neatnešantys materialinės naudos, bet ne mažiau svarbūs darbai. Tikimės, kad ir mūsų dvejus metus vykdytas projektas „Mokomės kitaip“ atliko kilnią misiją — telkė, kvietė kartu mąstyti apie Lietuvą — apie mus pačius.