Grįžti į pradžią

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5
Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!!

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokytis niekada nevėlu. Nestovėk vietoje.Judėk ir Tuǃ

Office 365

Elektroninis dienynas

Egzaminai

egzaminai

Egzaminai eksternams

eksternams

Kalbų vertėjas

Mokyklos rekvizitai

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Panevėžys,  Šiaulių g. 60 Telefonas: 8-45-439575 Faksas:8-45-439575 Įmonės kodas: 191817034 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Pagalba vaikams

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kaip mus rasti?

Panevėžio SJMC skyrius Panevėžio kalėjime

Darbo taryba

Jūratė Kiaunienė

darbo tarybos pirmininkė

 

Lauryna Čiuplinskienė

darbo tarybos sekretorė

 

Simona Sipavičienė

darbo tarybos narė

Raskite mus Facebook'e

 

emokykla

Brandos darbas

Socialinės reklamos kampanija "SAVIŽUDYBIŲ GALIMA IŠVENGTI"

Ugdymas karjerai

Lankytojai

6.png9.png5.png9.png0.png3.png
Šiandien39
Vakar554
Praeitą savaitę1392
Mėnuo4228
Iš viso695903

Ketvirtadienis, 09 Geg 2024
RSS

Asta Stonienė, istorijos mokytoja

     Šių metų sausio 31-ąją dieną Seime buvo paminėtos Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ir Seimo tarybos nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, atkurtos nepriklausomos pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojo ir buvusio Seimo nario Romualdo Ozolo 80-osios gimimo metinės. Filosofas Romualdas Ozolas yra pasakęs, kad „Vienintelė niekada niekur nedingusi, visus visada kėlusi ir prasmėn jungusi lietuvių istorijos galia yra laisvė.“ Kaip laisvė buvo suvokiama įvairiais Lietuvos istorijos raidos etapais? Kiek jos turime šiandien?

     Istorijos pamokose dažnai  tenka peržiūrėti „Įdomiąją Lietuvos istoriją“, kuriai filosofas Romualdas Ozolas parašė du tekstus apie Didžiąsias lietuvių revoliucijas. Pirmoji revoliucija įtvirtino  svarbiausią Lietuvos  XX amžiaus idėją — nacionalinės valstybės sukūrimą. Tą įvykį ženklina 1918 metų Vasario 16-oji. Kita Didžioji  revoliucija — 1987–1991 metai. Filosofas pabrėžia, kad tauta  kuria valstybę, o ši kuria savo Konstituciją, kuri nustato atskiro žmogaus teises ir pareigas.

     2019-ieji metai — Lietuvos prezidento rinkimų metai. Ko galime pasimokyti iš istorijos? Prieš 100 metų pirmuoju Lietuvos prezidentu  buvo išrinktas A. Smetona, todėl 2019-ieji paskelbti Antano Smetonos metais. Istorijos profesoriaus  Algimanto Liekio teigimu, „dažnam prisiminimas apie A.Smetoną asocijuojasi su lietuvių tautos  Atgimimu ir jos nepriklausomos valstybės sukūrimu.“

     Nepriklausomos Lietuvos valstybės atminimas buvo gyvas tiek sovietų, tiek nacių okupacijos metais. Ji tapo pasipriešinimo simboliu, tą laikotarpį imta vadinti „aukso amžiumi“. Nors 1922 m. Konstitucija ir sukūrė prielaidas demokratijai, po 1926 m. gruodžio 17d. valstybės perversmo demokratiškumo principai buvo pamiršti. Pamokose diskutuodami  keliame klausimą, ar Nepriklausomos Lietuvos raida galėtų būti geru pavyzdžiu XXI a. Lietuvai?

    Šiais metais vasario  16-ąją švęsime LLKS Tarybos Deklaracijos 70 metų sukaktį, o kovo  15-ąją minėsime kovojusio su okupacija, faktiškai vykdžiusio Respublikos Prezidento pareigas Jono Žemaičio - Vytauto 110-ąsias gimimo metines. Šiandien istorijos profesorius V. Vaitkevičius  primena, kad „1949 vasario 16-osios  dienos Deklaracija – aukščiausias ir svarbiausias LLKS Tarybos pasiekimas – yra politinė pergalė,  kuri  iš esmės yra reikšmingesnė už partizanų karinius laimėjimus“. 

    Kiekviena karta praeitį apmąsto savaip. Šiandien svarbu, kaip mąsto šiuolaikinė karta ? Todėl kalbant apie Lietuvos modernios valstybės kūrimąsi, remdamiesi istorinių asmenybių pavyzdžiais galime drąsiai diskutuoti apie demokratiją ir pilietiškumą. Istorijos pamokų prasmę kuria smalsūs klausimai, kritiški svarstymai bei vertybiniai apsisprendimai.

 
 
Powered by Phoca Gallery

Copyright © 2024 Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras Rights Reserved.