Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Psichologė J. Steišiūnienė ir mokytoja D. Petrauskienė

 Patarimas draugui – kodėl verta gyventi.

  Išvyka į Šiaurinę biblioteką. Vaidos Virbalaitės socialinio meno projekto fotografijų parodos (NE)GYVENIMAS pristatymas.

  Ši veikla skirta projekto „Svaigstu nuo džiaugsmo, o ne nuo narkotikų“ vykdymui  ir  Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti.

  Rugsėjo 11 d. minėjome pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Labai liūdna, nes pasaulyje kas 40 sekundžių, iš gyvenimo savo noru pasitraukia po vieną žmogų. Savižudybė neišvengiamai paliečia artimus žmones ir tuos, kurie apie tai galvoja (ketina). Šia tema kalbėti ne tik reikia, bet ir būtina. Per netradicines pamokas mokiniai buvo mokomi kaip atpažinti ankstyvus savižudybės ženklus ir kaip tam užkirsti kelią, kur kreiptis pagalbos. Psichologė J.Steišiūnienė  atkreipė mokinių dėmesį į tris dalykus kurie parodo, kad asmuo jaučiasi prislėgtas, gal net galvoja apie savižudybę. Tai - asmens nuotaika, kalba, elgesys. Net ir smulkmena gali nulemti tolimesnius žingsnius. Diskusiją apie pagalbos teikimo tokiam asmeniui būdus moderavo mokytoja D.Petrauskienė. Mokiniai dalinosi mintimis kodėl verta gyventi, kaip padėti draugui ar bendramoksliui. Atrodo kartais reikia tik tiek nedaug – nuoširdaus dėmesio, susidomėjimo, patarimo ar tiesiog palaikymo. Tai  sukuria emocinį ryšį. Nepamirškime branginti vieni kitų, nes sveikata ir gyvybė didžiausias mūsų turtas.

  Projekto „Svaigstu nuo džiaugsmo, o ne nuo narkotikų“ partneriai „Šiaurinė biblioteka“ pakvietė į Vaidos Virbalaitės socialinio meno projekto fotografijų parodos (NE)GYVENIMAS pristatymą. Vaida yra dailės terapijos magistrė. Ji mums pristatė savo parodą ir papasakojo apie dailės galimybes gerinant žmonių psichoemocinę būklę. Vaidos manymu, žmogaus transformacija prasideda nuo emocinio intelekto, savivertės bei sveiko mąstymo dinamikos. Mokiniams buvo atskleistos CHNA grafikos meno subtilybės. Norintieji galėjo visa tai išbandyti, patys piešti arba leisti tai atlikti įgudusiai dailininkei. Paėmusi mokinio ranką, dailininkė švelniai paglostydavo, pakalbindavo. Vienas po kito raityti dažų ornamentai sugulė ant rankų, jos pražydo. Stebėdami linksmus mokinių veidus, galėjome  įsitikinti teigiamu terapijos poveikiu.