Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Anglų k. mokytoja A. Kliukienė     

  Šiais mokslo metais Europos kalbų dienos paminėjimas centre virto dokumentinių ir meninių filmų užsienio kalbomis savaite. Ar gali būti geresnis būdas patirti užsienio kalbos mokymosi džiaugsmą ir naudą negu žiūrėti filmą originalo kalba? Savo įspūdžiais iš vykusių renginių pasidalino užsienio kalbų mokytojos V. Banaitienė, R. Sidaravičienė, L. Matikonytė, M.Didžiulienė ir A. Petraitienė. Vokiečių kalbą besimokantys mokiniai su savo mokytoja V. Banaitiene pasirinko Antonio Skarmetos filmą “Atsisveikinimas Berlyne“ (Abschield in Berlin). Šis filmas yra Čilės šeimos, kurios trys kartos kartu gyvena bute Berlyne, portretas. Tai yra dienoraščio filmas, atspindintis politikos, kuriai būdinga viltis, džiaugsmas ir humoras, kasdienį gyvenimą.

  Filmo pasirinkimą anglų kalba padiktavo pats gyvenimas. Paskutiniu metu per įvairias medijas iš politikų dažnai girdime pasakymą „gyvulių ūkis“. Ką jis reiškia? Taigi, filmas „Gyvulių ūkis“, kurį žiūrėjo anglų kalbos mokytojos A. Kliukienės IV klasių mokiniai, pasirodė labai tinkamas. Jis buvo sukurtas pagal anglų rašytojo Džordžo Orvelo 1945 metais išleistą satyrinę apysaką. Filmo siužetas yra alegorija, kurioje vieno Anglijos ūkininko gyvuliai užima bolševikinių revoliucionierių vaidmenis. Jie išveja savo šeimininką ir pradeda kurti savarankišką bendruomenę, kurioje visi gyvuliai yra lygūs. Tačiau netrukus išryškėja skirtumai tarp rūšių, t.y. klasių. Filme parodoma, kaip pavieniai asmenys, turintys politinių galių, gali manipuliuoti visuomenės ideologijomis. Ar sunku buvo suprasti šį filmą ir ar jame vaizduojami santykiai vis dar aktualūs šių laikų visuomenei? Po filmo peržiūros mokiniai dalyvavo diskusijose.

  Mokytoja L. Matikonytė su 5N-7N-8N klasių mokiniais žiūrėjo filmą “Europos kalbos” (Languages of Europe), kuriame yra aiškinama apie kalbų grupes ir ypač apie mums visiems svarbiausią indo- europiečių kalbų grupę. I klasės mokiniai stebėjo filmą “Europos kalbos” (European Languages), klausėsi kaip skamba dainos įvairiomis kalbomis.

  PN skyriaus mokinėms mokytoja R. Sidaravičienė pasiūlė žiūrėti Jokūbo Laukaičio sukurtą dokumentinį Lietuvą reprezentuojantį filmą “Šaltibarščiai”. Nors šis filmas skirtas užsieniečiams, jis įdomus ir mums patiems, nes patraukliai pateikia daug naujų faktų apie Lietuvą ir lietuvius.

  Na, o rusų k. mokytoja A. Petraitienė sakė, kad buvo įvairių nuomonių dėl filmo pasirinkimo, tačiau galiausiai nusprendė žiūrėti rusų kalba įgarsintą amerikiečių filmą  „Laumžirgis“,  kuris mokiniams paliko didelį įspūdį. Mokiniams patiko girdėti aktorius kalbant rusiškai, suprasti. Ateityje jie norėtų pamokose žiūrėti filmus rusų kalba. Kadangi PN skyriaus mokinės domisi rusų muzikinės grupės „ Грот“ kūryba, jos su užsidegimu užsiėmė kūrinio „Баллада о северном племени“ vertimu į lietuvių kalbą. Pamokose buvo naudojami įvairūs aiškinamieji žodynai, be kurių nebūtų tobulo vertimo. Pamokos virto „vertimo biuru“. Kai mokinės jau buvo parengę lietuviškas baladės versijas, jos  buvo garsiai skaitomos.

  Prancūzų kalbą besimokantys mokiniai ir jų mokytoja M. Didžiulienė žiūrėjo filmą apie Paryžių, jo lankytinas vietas ir įžymybes. Savo įspūdžius mokiniai pavaizdavo plakatuose.

  Šios netradicinės užsienio kalbų pamokos sužavėjo mokinius, nes taip mokytis kalbos daug įdomiau.