Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Loreta Mikulionienė, bibliotekos vedėja

Nereikalingos man lentelės šitos:

Nedylančiomis raidėmis esi

Tu mano sielos knygon įrašytas,

Tau negresia užuomarštis tamsi.

Viljamo Šekspyro poezija (sonetai) balandžio 27 dieną atgijo Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skaitykloje. Čia vyko bibliotekos vedėjos organizuotas renginys „Skriski, poezijos paukšte!“, skirtas poeto, rašytojo V. Šekspyro 400-osioms mirimo metinėms paminėti.

Visi vakaro dalyviai buvo iš anksto kviečiami ateiti į biblioteką ir išsirinkti V. Šekspyro sonetą, kurį norėtų skaityti renginio metu. Tokiu būdu visi, kurie norėjo ir išdrįso, galėjo pabūti skaitovais, ne tik klausytojais.

Vakaras buvo jaukus, šiltas dar ir dėl to, kad skaitymai vyko prie vieno didelio bendro stalo, kur tilpo ir mokiniai, ir mokyklos darbuotojai, ir į svečius užsukę Pušaloto bendruomenės atstovai. Lietuvių kalbos mokytoja Ona Narbutaitė supažindino su angliška penktos valandos arbatėlės tradicija, kuri Anglijoje atsirado XVII a. (tame amžiuje, kai mirė anglų rašytojas V. Šekspyras). O ir dabar Didžiojoje Britanijoje arbata – labiausiai paplitęs gėrimas. Kadaise ir Lietuvoje arbatos gėrimo tradicija buvo prigijusi, o vadinosi ji smagiu žodžiu „faifokliokas“. Linksmai papasakojusi apie angliškos arbatos tradicijas, mokytoja pasiūlė pasivaišinti arbata ir saldumynais.

Kol dalyviai šildėsi arbata, bibliotekos vedėja Loreta Mikulionienė pademonstravo filmuką apie V. Šekspyro gyvenimą. Trumpai papasakojo apie jo, kaip iškiliausios figūros pasaulio literatūroje, svarbą ir aktualumą iki šių dienų. Prisiminta, jog be pjesių, kurios laikomos literatūros šedevrais, V. Šekspyras parašė ir 154 sonetus. Buvo paaiškinta, kas yra sonetas, kuo skiriasi itališkasis (Petrarkos) sonetas nuo angliškojo (Šekspyro). Taip pat paminėta, kas Lietuvoje kūrė ir kuria sonetus.

   Tuomet dalyviams buvo paaiškinta, kad skaitysime dviejų vertėjų ( A. Churgino ir S. Gedos) iš anglų kalbos verstus V. Šekspyro sonetus tam, kad būtų galima palyginti, kaip skamba skirtingų vertėjų tekstai, ar išlieka ta pati mintis juose, kurį tekstą lengviau skaityti. Ir tada, skambant tyliai renesanso kompozitorių V. Bakfarko ir H. Isako muzikai, prasidėjo sonetų skaitymai.

Smagu, kad sonetus skaitė dauguma dalyvių: ir mokiniai, ir mokytojai, ir mokyklos direktorius M. Libikas, ir svečiai. Nė vienas nebuvo vertinamas pagal tai, kaip jis skaito, nes svarbiausia buvo išdrįsti skaityti viešai, pasakyti, jei nori, savo nuomonę ar išreikšti emocijas. O kiti galėjo tiesiog pasiklausyti.

Dalyviai padarė išvadą, kad V. Šekspyro sonetų tematika atitinka šių dienų aktualijas: juk tai - ir meilės, ir draugystės, ir neapykantos, ir išdavystės temos. Viena viešnia pasakė, kad praėjus daugiau kaip 400 metų, šie dalykai nepasikeitė ir nepasikeis, nes tai yra jausmai, o žmogus jaučia visais laikais vienodai.

Prisiminėm V. Šekspyrą, skaitėm jo poeziją ir supratom, kad tokie bendri susiėjimai vienija mūsų bendruomenę, padeda atsiskleisti mokiniams ir pasijusti reikalingais.

Skraidyki, poezijos paukšte, dar daug daug metų ir nuneški V. Šekspyro žodžius ateinančioms kartoms!