Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

L. Mikulionienė, bibliotekos vedėja; A. Janeliūkštytė, matematikos mokytoja

MATEMATIKA IŠ MOČIUTĖS SKRYNIOS: MATEMATINIŲ ŽENKLŲ IR SIMBOLIŲ NAUDOJIMAS LIAUDIES KŪRYBOJE

„Ar galima susieti matematikos mokslą su tautodaile? – svarstė matematikos ir informacinių technologijų mokytojos. Nusprendė – taip, galima. Todėl ir surengėme parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams ir pasaulinei skaičiaus Pi dienai paminėti, kurios pristatymas vyko kovo 14 d. mokyklos skaitykloje.

Skaitykla pasipuošė austais, nertais, megztais, pintais rankdarbiais, siuvinėtais paveikslais, kuriuos iš namų sunešė mokyklos darbuotojai. Jaunimo klasių mokiniai paruošė stendą su savo rankdarbiais (mokytoja A. Grilauskienė). Rūbuose, prijuostėse, juostose, lovatiesėse, staltiesėse ir kitose liaudiškose puošmenų ornamentuose galime įžvelgti labai daug matematinių ženklų ir simbolių.

Apie tautinio kostiumo atsiradimo istoriją, apie dėvėjimo papročius papasakojo bibliotekos vedėja L. Mikulionienė. Ji klausė: kodėl kartais su ironija žiūrime į savo tautinį drabužį, o gėrimės kiniškais, japoniškais ar kitų tautų rūbais? O juk lietuvių tautiniai drabužiai yra unikalūs savo išskirtiniais raštais, spalvomis, todėl jų grožį labai vertina užsieniečiai. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Klaipėdos kraštas) ne tik kalbėjo skirtingomis tarmėmis, bet ir jų drabužiai turėjo ypatingų, tik tai teritorijai būdingų, bruožų.

Mokytoja A. Janeliūkštytė, demonstruodama skaidres, papasakojo apie atskirų regionų tautinių rūbų skirtumus. Sužinojome, kokie ornamentai, ženklai, simboliai buvo dažniausiai naudojami kiekvieno krašto tautodailėje. Juostose svastikos ar žalčio simboliai labiausiai paplitę Mažojoje Lietuvoje, kryžiuko ornamentai vienodai paplitę visuose Lietuvos regionuose. Tuo tarpu Žemaitijoje, Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje labiausiai naudojami rombo su ataugėlėmis („roželėmis“) tipo ornamentai. Rinktinių juostų ornamentai gali būti: augaliniai (lelija, ąžuolo lapai, dobiliukai, roželės, eglutės, katpėdėlės ir kt.), gyvūniniai (balandžiai, žirgų galvos ir kt.), mitologiniai (stilizuotos žvaigždės, saulė, mėnulis ir kt.), geometriniai (patys seniausi), kurie dar skirstomi į uždaruosius (rombas, trikampis, kvadratas, stačiakampis, daugiakampis) ir atviruosius (įvairios linijos, kryputės, įvijos, kryželiai).

Mokytoja D. Petrauskienė papasakojo apie tautinių juostų ir audinių raštus. Juostos – tai vieni gražiausių ir išraiškingiausių lietuvių tautinių audinių. Jų gamybos, puošybos būdų bei ornamentų įvairovė yra labai savita ir originali. Mokytoja supažindino su juostų rūšimis. Tai: pintinės, apvalios pintinės, austinės, kaišytinės, rinktinės juostos. Papasakojo apie jų raštus ir apie tik tam tikrame regione gaminamas juostas. Lietuvių tautinės juostos, kaip ir pasakos, dainos, šokiai, turi senas tradicijas. Šios tradicijos tvirčiausiomis gijomis susieja visas kartas. Pažinti jas ir branginti – mūsų pareiga.

Apie tautinių rūbų spalvingumą, apie tai, ką reiškia kiekviena spalva ne tik apdaruose, bet ir apskritai žmogaus gyvenime, mums papasakojo mokytoja A. Grilauskienė. Pasirodo, tamsių spalvų drabužiai buvo laikomi itin iškilmingais. Tais laikais juoda spalva turėjo keletą reikšmių: vieniems ji atrodė kupina puikybės, kitiems reiškė atsiribojimą nuo aplinkos. Be to, tamsių atspalvių aksomas tuomet buvo laikomas prabangos ženklu. Mėgiamiausios spalvos – įvairių atspalvių žalia, raudona. Raudona visų regionų buvo laikoma gyvybės spalva. Žemaičių, aukštaičių moterys vilkėjo marškinius su įaustais raudonais raštais, tačiau skirtingais. Jų sijonai dažniausiai būdavo išilgai dryžuoti, labai ryškių spalvų, tarp kurių pati mėgstamiausia – raudona. Ypač ryškių ir sodrių spalvų buvo Šiaurės Žemaitijos audiniai.

Renginio pabaigoje mokiniams buvo duota užduotis atrasti matematinius ženklus ir simbolius tautiniuose raštuose, atsakyti į klausimus raštu. Taip pat lankytojai pasidalino savo naujai įgyta patirtimi, sutikdami, kad matematika ir liaudies menas tikrai turi daug sąlyčio taškų.

Tautinių audinių raštuose, spalvose ir ornamentikoje mes galime išsaugoti savo tradicijas, istorinį tęstinumą, jeigu ugdysime tautinę savimonę, perduosime savo žinias ir gebėjimus iš kartos į kartą.

Dėkojame visiems bendruomenės nariams, kurie kuo nors prisidėjo prie šios parodos kūrimo.