Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

SU KNYGA (skaitymais) Į ŠV. JUOZAPO GLOBOS NAMUS

(skirta bibliotekų savaitei ir pasaulinei knygos dienai paminėti)

L.Mikulionienė, bibliotekos vedėja

   Pasaulinę knygos dieną, balandžio 23 d., nusprendėme paminėti už mokyklos ribų. Jeigu jau knygos diena, tai reikia skaityti, o kur ir ką skaityti, sprendėme kartu su mokiniais. Vykti pasiryžome į Šv. Juozapo globos namus. Kodėl? Gal todėl, kad tų namų gyventojai ne visi patys gali skaityti, gal dėl to, kad jiems trūksta bendravimo ir dėmesio. Ilgai nesvarstėme, nes supratome, kad ten mes būsime laukiami ir reikalingi. Ir šį mūsų argumentą patvirtino globos namų užimtumo specialistė Elena Kriūnaitė, su kuria greitai susitarėme dėl atvykimo.

   Sužinoję, kokios literatūros pageidauja globotiniai, parinkome Bitės Vilimaitės noveles („Baubas vaikų kavinėje“, „Kada piešime perlinę vištelę?“, „Profilaktinis patikrinimas“), prisiminimų ištraukas iš Violetos Palčinskaitės knygos „Atminties babilonai arba aš vejuos vasarą“, o taip pat linksmas istorijas iš Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir kasininkai“.

   Nuvykę susipažinome su globos namų gyventojais, kurie jau laukė mūsų susėdę ratuku salėje, o kambaryje laukė močiutė Anelė, negalinti ateiti į salę. Mokytoja O. Narbutaitė pasisiūlė skaityti močiutei B.Vilimaitės noveles kambaryje. O mes salėje skaitėme po kūrinuką: vieną rimtesnį, kitą linksmesnį, kad nepabostų klausytojams. Globotiniai klausėsi susikaupę, juokėsi iš linksmų istorijų, o mes supratome, kad atvykome ne beprasmiškai. Žiūrint į tuos žmones, matėsi, kaip jų akyse rūpestis pavirsdavo į linksmas kibirkštėles, raukšlių išvagoti veidai nušvisdavo šypsenomis. O kiekvieną perskaitytą tekstą lydėjo aplodismentai. Tai jaudino iki ašarų. Pabaigoje mokinė B. Šimaitytė paskambino fortepijonu.

   Išlydėtos buvome tokiais globotinių žodžiais: „Jeigu jau kartą pas mus apsilankėte, tai būtinai turėsite atvykti dar, nes mes lauksime...“ Ir pažėrė savo pageidavimus kitam kartui – „norėtumėme poezijos“ (išvardino ir poetus).

   Ačiū mūsų mokinėms – Jurgitai, Renatai, Beatričei, Inesai, Saidai, Samantai – už pagarbą senam ir neįgaliam žmogui, už šilumą ir nuoširdumą ir už tai, kad nugalėjo savo baimę skaityti garsiai prieš nemažą auditoriją. Paklausus jų, ar nesigaili, kad vyko skaityti į globos namus, visos atsakė, kad labai džiaugiasi tai padariusios ir mielai vyktų dar kartą.