Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Ona Narbutaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Loreta Mikulionienė, bibliotekininkė

   „Lietuviais esame mes gimę,/ Lietuviais norime ir būt!/ Tą garbę gavome užgimę,/ Jai ir neturim leist pražūt!“ — rašė XIX a. poetas, publicistas bei Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Ką šiandien reiškia gimti ir būti lietuviu? O ką būti lietuviu reiškė A. Mickevičiui, Maironiui ir Č. Milošui?  Atsakymo ieškojome kovo 9 dieną kartu su IVE gimnazijos klasės mokiniais surengtame vakare „Tapatybė.LT“.  

   Vakaro metu bibliotekininkė Loreta pristatė bibliotekoje surengtą parodą „Kas ir kaip puoselėjo, saugojo ir mums paliko lietuvių kalbą“. Anot bibliotekininkės, kalbininkų veikla rodo, kad esminė lietuvio tapatybės dalis buvo ir yra kalba. Ji priminė J. Balčikonio žodžius: „Svarbiausia — rūpinimasis lietuvių kalbos, tuo pačiu ir tautos, likimu.“

   Istorijos mokytoja Asta analizavo tapatybės problemą: kaip ji buvo suvokiama A. Mickevičiaus, Maironio ir Č. Milošo amžiuje ir kaip šiandien ją turėtume suvokti. Remdamasi istorikų ir filosofų mintimis mokytoja akcentavo, kad  tapatybė, nesvarbu, ar individo, ar tautos, yra unikalus prigimtinės duotybės ir kūrybos santykis. Tai, kas duota, kad neprarastume, turime adekvačiai suvokti ir puoselėti.

   Mokytojos Astos mintis prasmingai iliustravo IVE klasės mokinių  skaitomos A. Mickevičiaus ir Č. Milošo kūrinių ištraukos, Maironio eilėraščiai.  Įspūdingai skambėjo Pauliaus skaitoma ištrauka iš A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“: „ Tie medžiai kunigaikščių Lietuvą dar mena!/ Baltvyžy, Paneriuos ir šiandien jie šiurena...“. Įtaigiai ir aktualiai Rita perskaitė Maironio eilės: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!/ Stokim į darbą kaip milžinai!”. Vaidotas, pristatydamas  Č. Milošą, Nobelio premijos laureatą, akcentavo rašytojo atsakymą į Gdansko žurnalistų klausimą apie tapatybę: „Dėl to, ar aš esu lietuvis, ar lenkas... na, esu lietuvis, kuriam nebuvo leista būti lietuviu. Todėl, kad buvo įvestas kalbos kriterijus, priešingai nei Airijoje, kur rašantys angliškai buvo laikomi airiais — kaip, pavyzdžiui, poetas Yetsas. Tuo tarpu Lietuvoje vyko skirstymas pagal kalbą, tad iš čia ir kyla, kad tapau lenkų, o ne lietuvių poetu.“

   Kaip šiandieninė karta suvokia tapatybę, Inesa Jablonskaitė išsakė eilėraščių cikle „Tapatybė.LT“. Įdomu buvo išgirsti atvirus ir kritiškus savęs, savo santykio su tėvyne ir tauta vertinimus. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Inesa dalyvaudama Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro inicijuotame konkurse „Kalba — tautos kodas“ laimėjo II-ąją vietą.

   Švęsdami Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį mes tvirtai sakome – norime visada būti laisvi, kad galėtume nevaržomai sakyti tai, ką galvojame. Šiandien mes kiekvieną dieną kuriame savo Valstybę ir patys esame už ją atsakingi.

Inesa Jablonskaitė „TAPATYBĖ. LT“

***

Žemė,

kurią gynė tėvai,

kurią myliu...

ir kartais keikiu,

yra mano —

LIETUVA!

Papročiai,

kurių  jau mokausi

iš knygų,

vis dar

yra mano

TAPATYBĖ.

Kalba,

kurią iš tėvų išmokau,

kuria mąstau

 ir sapnuoju,

yra mano —

GIMTOJI!

***

Kuo virto ši trispalvė,

jei žmogiškumą arogancija pakeitėme,

jei garbę už pinigus nusipirkome,

jei padorumą į patogumą išmainėme?

Jei  dainas, kadaise protėvių dainuotas, išjuokėme,

jei ištiestai rankai duris uždarėme,

jei pykčio kulkomis vieni kitus žeidėme?

Jei griuvėsiais pavertėme savo lietuvišką didybę,

jei kalbą gimtąją beveik užmiršome,

jei kiekvieną dieną vis tobulesnį blogį kūrėme...

— — — — — — — — — — — — —

KUO TAPOME MES?

***

Kas esame mes,

kai  vieni kitiems drumsčiame ramų miegą,

kai gėrį pinigais matuojame,

kai tiesos akis melu uždengiame?

Kas esame mes,

kai visokį bukumą garbiname,

kai tuštybės mugėje blizgučiais žavimės,

kai savo tikrąjį veidą po pigia kauke slepiame?

— — — — — — — — — — — — —

KAS ESAME MES?

***

Trapiame pasaulyje

sužimba šviesa...

Mes esame visatos šios

tiktai aušra...

Mes — žmonės,

nesuprasta gyvybės forma,

kuriai prigimties paskirta

džiaugtis ir verkti,

gyventi ir mirti.

 Planetų begalybėje

mes nesame karaliai —

tik trapūs vienadieniai drugiai,

gyvenantys didžiai paprastus

savo gyvenimus...