Grįžti į pradžią

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5
Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!!

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokytis niekada nevėlu. Nestovėk vietoje.Judėk ir Tuǃ

Office 365

Elektroninis dienynas

Egzaminai

egzaminai

Egzaminai eksternams

eksternams

Kalbų vertėjas

Mokyklos rekvizitai

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Panevėžys,  Šiaulių g. 60 Telefonas: 8-45-439575 Faksas:8-45-439575 Įmonės kodas: 191817034 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Pagalba vaikams

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kaip mus rasti?

Panevėžio SJMC skyrius Panevėžio kalėjime

Darbo taryba

Jūratė Kiaunienė

darbo tarybos pirmininkė

 

Lauryna Čiuplinskienė

darbo tarybos sekretorė

 

Simona Sipavičienė

darbo tarybos narė

Raskite mus Facebook'e

 

emokykla

Brandos darbas

Socialinės reklamos kampanija "SAVIŽUDYBIŲ GALIMA IŠVENGTI"

Ugdymas karjerai

Lankytojai

6.png9.png1.png6.png3.png0.png
Šiandien514
Vakar677
Praeitą savaitę1191
Mėnuo12969
Iš viso691630

Antradienis, 30 Balandis 2024

MOKINIŲ PRIĖMIMAS VYKSTA DARBO DIENOMIS

Informacija teikiama ir dokumentai priimami:

Šiaulių g. 60, kabinete Nr. 120, tel. (8 45) 436847; 

8.00–12.00, 13.00–18.00 (pirmadienis-ketvirtadienis),

8.00–12.00, 13.00–15.00 (penktadienis),

el.paštas: s.vilimiene@smc.panevezys.lm.lt rastine@smc.panevezys.lm.lt 

 

Priėmimas mokytis į suaugusiųjų klases pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

  1. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, Centro direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą;

          1.3. santuokos liudijimą (jeigu keitė pavardę);

          1.4. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  1. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami suaugusieji, pateikę Centro direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagal vidurinio ugdymo programą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.
  2. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  3. Asmuo, turintis septynmečio, aštuonmečio, devynmečio, nebaigto vidurinio mokslo pažymėjimą, ir pažymėjimą, išduotą 1993­–1994 metais arba pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, išduotą 1995–1999 metais, išlaikęs pagrindinio ugdymo programos dalykų – gimtosios, valstybinės lietuvių kalbos ir matematikos – mokymosi pasiekimų patikrinimą, gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.
  4. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  5. Mokytis priimami:
  • asmenys nuo 18 metų;
  • 16–17 metų dirbantys jaunuoliai;
  • nepilnametės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose;
  • nepilnamečiai tėvai, auginantys savo vaikus.

Priėmimas mokytis į jaunimo klases pagal pagrindinio ugdymo programą

  1. Mokinių, pageidaujančių mokytis jaunimo klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) mokyklos direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. išsilavinimo pažymėjimą;

          1.3. gimimo pažymėjimo arba tapatybės kortelės kopiją.

  1. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  2. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  3. Į Centrą priimami mokytis mokiniai nuo 12 iki 16 m.
  4. Jaunimo klasėse mokymas organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. ryto.

Mokiniams taikomos lengvatos (remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-312): besimokančių tėvų vaikams mokestis už maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse mažinamas 50 procentų; jei šeima augina tris ir daugiau vaikų (vaikai iki 18 metų ir vyresni iki 24 metų, jei mokosi dieninėse visų tipų mokyklose, arba vaikai, turintys negalią); jei vienas iš moksleivių ar studentų šeimos tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje (pagal mokymo įstaigos pažymas).

Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Dailės galerijos lankymas su 50 % nuolaida.

Turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 %  nuolaida.

Ona Narbutaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Loreta Mikulionienė, bibliotekininkė

   Lietuviais esame mes gimę,/ Lietuviais norime ir būt!/ Tą garbę gavome užgimę,/ Jai ir neturim leist pražūt!“ — rašė XIX a. poetas, publicistas bei Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Ką šiandien reiškia gimti ir būti lietuviu? O ką būti lietuviu reiškė A. Mickevičiui, Maironiui ir Č. Milošui?  Atsakymo ieškojome kovo 9 dieną kartu su IVE gimnazijos klasės mokiniais surengtame vakare „Tapatybė.LT“.  

   Vakaro metu bibliotekininkė Loreta pristatė bibliotekoje surengtą parodą „Kas ir kaip puoselėjo, saugojo ir mums paliko lietuvių kalbą“. Anot bibliotekininkės, kalbininkų veikla rodo, kad esminė lietuvio tapatybės dalis buvo ir yra kalba. Ji priminė J. Balčikonio žodžius: „Svarbiausia — rūpinimasis lietuvių kalbos, tuo pačiu ir tautos, likimu.“

   Istorijos mokytoja Asta analizavo tapatybės problemą: kaip ji buvo suvokiama A. Mickevičiaus, Maironio ir Č. Milošo amžiuje ir kaip šiandien ją turėtume suvokti. Remdamasi istorikų ir filosofų mintimis mokytoja akcentavo, kad  tapatybė, nesvarbu, ar individo, ar tautos, yra unikalus prigimtinės duotybės ir kūrybos santykis. Tai, kas duota, kad neprarastume, turime adekvačiai suvokti ir puoselėti.

   Mokytojos Astos mintis prasmingai iliustravo IVE klasės mokinių  skaitomos A. Mickevičiaus ir Č. Milošo kūrinių ištraukos, Maironio eilėraščiai.  Įspūdingai skambėjo Pauliaus skaitoma ištrauka iš A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“: „ Tie medžiai kunigaikščių Lietuvą dar mena!/ Baltvyžy, Paneriuos ir šiandien jie šiurena...“. Įtaigiai ir aktualiai Rita perskaitė Maironio eilės: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!/ Stokim į darbą kaip milžinai!”. Vaidotas, pristatydamas  Č. Milošą, Nobelio premijos laureatą, akcentavo rašytojo atsakymą į Gdansko žurnalistų klausimą apie tapatybę: „Dėl to, ar aš esu lietuvis, ar lenkas... na, esu lietuvis, kuriam nebuvo leista būti lietuviu. Todėl, kad buvo įvestas kalbos kriterijus, priešingai nei Airijoje, kur rašantys angliškai buvo laikomi airiais — kaip, pavyzdžiui, poetas Yetsas. Tuo tarpu Lietuvoje vyko skirstymas pagal kalbą, tad iš čia ir kyla, kad tapau lenkų, o ne lietuvių poetu.“

   Kaip šiandieninė karta suvokia tapatybę, Inesa Jablonskaitė išsakė eilėraščių cikle „Tapatybė.LT“. Įdomu buvo išgirsti atvirus ir kritiškus savęs, savo santykio su tėvyne ir tauta vertinimus. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Inesa dalyvaudama Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro inicijuotame konkurse „Kalba — tautos kodas“ laimėjo II-ąją vietą.

 

   Švęsdami Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį mes tvirtai sakome – norime visada būti laisvi, kad galėtume nevaržomai sakyti tai, ką galvojame. Šiandien mes kiekvieną dieną kuriame savo Valstybę ir patys esame už ją atsakingi.

Inesa Jablonskaitė „TAPATYBĖ. LT“

***

Žemė,

kurią gynė tėvai,

kurią myliu...

ir kartais keikiu,

yra mano —

LIETUVA!

Papročiai,

kurių  jau mokausi

iš knygų,

vis dar

yra mano

TAPATYBĖ.

Kalba,

kurią iš tėvų išmokau,

kuria mąstau

 ir sapnuoju,

yra mano —

GIMTOJI!

***

Kuo virto ši trispalvė,

jei žmogiškumą arogancija pakeitėme,

jei garbę už pinigus nusipirkome,

jei padorumą į patogumą išmainėme?

Jei  dainas, kadaise protėvių dainuotas, išjuokėme,

jei ištiestai rankai duris uždarėme,

jei pykčio kulkomis vieni kitus žeidėme?

Jei griuvėsiais pavertėme savo lietuvišką didybę,

jei kalbą gimtąją beveik užmiršome,

jei kiekvieną dieną vis tobulesnį blogį kūrėme...

— — — — — — — — — — — — —

KUO TAPOME MES?

***

Kas esame mes,

kai  vieni kitiems drumsčiame ramų miegą,

kai gėrį pinigais matuojame,

kai tiesos akis melu uždengiame?

Kas esame mes,

kai visokį bukumą garbiname,

kai tuštybės mugėje blizgučiais žavimės,

kai savo tikrąjį veidą po pigia kauke slepiame?

— — — — — — — — — — — — —

KAS ESAME MES?

***

Trapiame pasaulyje

sužimba šviesa...

Mes esame visatos šios

tiktai aušra...

Mes — žmonės,

nesuprasta gyvybės forma,

kuriai prigimties paskirta

džiaugtis ir verkti,

gyventi ir mirti.

 Planetų begalybėje

mes nesame karaliai —

tik trapūs vienadieniai drugiai,

gyvenantys didžiai paprastus

savo gyvenimus...

   

Copyright © 2024 Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras Rights Reserved.