Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokyklos bibliotekininkė Diana Mikšienė

  2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

  Keletas faktų iš šios Lietuvai ir jos žmonėms svarbios istorinės asmenybės biografijos:

  Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė gimė Vilniuje, užaugo iš valstiečių kilusioje inteligentų šeimoje, brendo Vilniaus lietuviškoje kultūroje, mokslinio darbo pagrindus įgijo Kauno ir Vilniaus universitetuose. Pasak jos, Lietuva, Vilnius, vaikystė buvo tas gyvybės vanduo, iš kurio nuolat sėmėsi stiprybės eidama savarankišku mokslininkės keliu.

  Už vaikystėje patirtą nepaprastą meilę ir laisvo, savarankiško gyvenimo pamokas Marija buvo dėkinga savo tėvams ir artimiesiems. Ypatingas dvasinis ryšys Mariją siejo su teta Julija, Jono Biliūno žmona, ir šios dukterimi Meile. Vyresnę pusseserę Meilę Matjošaitytę ji visą gyvenimą laikė savo „svarbiausia auklėtoja“.

1930 m. Marija įstojo į garsiąją Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Čia mokėsi metus.

1931 m. su mama ir broliu Vytautu persikėlė  gyventi į Kauną.

1936 m. netikėtai mirė Marijos tėvas. Patirtas smūgis pakeitė Marijos gyvenimą iš pagrindų: paskatino savarankiškai mąstyti, pakeitė pažiūras.

1938 m. Marija pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, tautotyrą ir etnologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete. 1940 m. fakultetui persikėlus į Vilnių, pasirinko archeologijos studijas.

1941 m. Marija ištekėjo už žemaičių bajoro, architektūros istoriko Jurgio Gimbuto.

1944 m. su šeima bėgo nuo artėjančios sovietų armijos ir pasitraukė į Vakarus. Gyveno Austrijoje, vėliau Vokietijoje.

1946 m. ji apsigynė disertaciją ir įgijo filosofijos daktarės laipsnį.

1949 m. Gimbutų šeima persikėlė gyventi į JAV, kur Marija pradėjo darbuotis archeologijos srityje – tyrinėjo neolito-bronzos amžiaus problemas, rašė knygas.

1950-1956 m.dirbo Harvardo universitete – vertė Rytų Europos archeologinius tekstus, dėstė Antropologijos departamente, vėliau dirbo Harvardo muziejuje.

JAV sukūrė archeomitologijos mokyklą – tyrimuose sujungė archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą.

1956 m. išleido knygą  Rytų Europos priešistorė, o 1958 m. – studiją Senovės simbolika lietuvių liaudies mene, vėliau išleido knygą Baltai.

1963 m. Marija su dukterimis įsikūrė Los Andželo mieste, pradėjo dirbti Kalifornijos universitete, kur tapo profesore ir netrukus sulaukė pasaulinio pripažinimo.

Nuo 1966 m. lapkričio 20 d. iki 1967 m. sausio 15 d. Marija Kalifornijos universiteto Etninio meno galerijoje surengė daug dėmesio sulaukusią lietuvių liaudies meno parodą.

1968 m. JAV dienraštis The Los Angeles Times išrinko Mariją Metų Moterimi.

1967-1980 m. mokslininkė vasaromis rengė akmens amžiaus gyvenviečių kasinėjimų ekspedicijas buvusioje Jugoslavijoje, Graikijoje, Italijoje ir atrado nuostabių senojo meno paminklų.

1974 m. išleista jos knyga Senosios Europos dievai ir deivės, 1989 m. –  knyga Deivės kalba, 1991 m. – knyga Deivės civilizacija, o 1999m., jau po mokslininkės mirties, – knyga Gyvosios deivės.

Marijos knygos sulaukė pasaulinio pripažinimo: jai buvo suteiktos prestižinės mokslo premijos ir laipsniai, ji buvo kviečiama skaityti pranešimų ir paskaitų pasaulio mokslo centruose.

Sovietiniam režimui Lietuvoje sušvelnėjus, Marija pradėjo lankytis tėvynėje. Viešnagių metu ji skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Jos paskaitos, suburdavusios žinomus Lietuvos mokslininkus, menininkus, tapo svarbiu kultūrinio gyvenimo įvykiu.

1993 m. birželio 11 d. Kauno VDU iškilmingame posėdyje mokslininkei suteiktas etnologijos mokslų garbės daktarės vardas ir regalijos.

1993-jų metų vasarą Marija svečiavosi Lietuvoje paskutinį kartą. Ji jau sunkiai sirgo.

1994 m. vasarį Marija Gimbutienė mirė Los Andžele. Palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse, greta motinos.

Marija Birutė Alseikaitė – Gimbutienė (1921-1994) – iškiliausia, pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė. Jos mokslinės idėjos, pasak Sigito Gedos, stipriai veikė  XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir lietuvių poeziją.

Marija Gimbutienė aplinkinius stebino ypatingu darbštumu, stipria valia, energija, gebėjimu džiaugtis gyvenimu.

Susipažinimui su mokslininke, rekomenduoju peržiūrėti trumpą režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinį filmą-portretą apie Mariją Gimbutienę   https://www.kinofondas.lt/filmas/marija-gimbutas/