Grįžti į pradžią

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5
Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!! Laikas į mokyklą!!!

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Mokytis niekada nevėlu. Nestovėk vietoje.Judėk ir Tuǃ

Office 365

Elektroninis dienynas

Egzaminai

egzaminai

Egzaminai eksternams

eksternams

Kalbų vertėjas

Mokyklos rekvizitai

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Panevėžys,  Šiaulių g. 60 Telefonas: 8-45-439575 Faksas:8-45-439575 Įmonės kodas: 191817034 El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Pagalba vaikams

Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka

Kaip mus rasti?

Panevėžio SJMC skyrius Panevėžio kalėjime

Darbo taryba

Jūratė Kiaunienė

darbo tarybos pirmininkė

 

Lauryna Čiuplinskienė

darbo tarybos sekretorė

 

Simona Sipavičienė

darbo tarybos narė

Raskite mus Facebook'e

 

emokykla

Brandos darbas

Socialinės reklamos kampanija "SAVIŽUDYBIŲ GALIMA IŠVENGTI"

Ugdymas karjerai

Lankytojai

6.png9.png0.png0.png3.png9.png
Šiandien508
Vakar607
Praeitą savaitę2890
Mėnuo11378
Iš viso690039

Šeštadienis, 27 Balandis 2024

MOKINIŲ PRIĖMIMAS VYKSTA DARBO DIENOMIS

Informacija teikiama ir dokumentai priimami:

Šiaulių g. 60, kabinete Nr. 120, tel. (8 45) 436847; 

8.00–12.00, 13.00–18.00 (pirmadienis-ketvirtadienis),

8.00–12.00, 13.00–15.00 (penktadienis),

el.paštas: s.vilimiene@smc.panevezys.lm.lt rastine@smc.panevezys.lm.lt 

 

Priėmimas mokytis į suaugusiųjų klases pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

  1. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, Centro direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą;

          1.3. santuokos liudijimą (jeigu keitė pavardę);

          1.4. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  1. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami suaugusieji, pateikę Centro direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagal vidurinio ugdymo programą – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.
  2. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  3. Asmuo, turintis septynmečio, aštuonmečio, devynmečio, nebaigto vidurinio mokslo pažymėjimą, ir pažymėjimą, išduotą 1993­–1994 metais arba pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, išduotą 1995–1999 metais, išlaikęs pagrindinio ugdymo programos dalykų – gimtosios, valstybinės lietuvių kalbos ir matematikos – mokymosi pasiekimų patikrinimą, gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.
  4. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  5. Mokytis priimami:
  • asmenys nuo 18 metų;
  • 16–17 metų dirbantys jaunuoliai;
  • nepilnametės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose;
  • nepilnamečiai tėvai, auginantys savo vaikus.

Priėmimas mokytis į jaunimo klases pagal pagrindinio ugdymo programą

  1. Mokinių, pageidaujančių mokytis jaunimo klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) mokyklos direktoriui pateikia šiuos dokumentus:

          1.1. prašymą;

          1.2. išsilavinimo pažymėjimą;

          1.3. gimimo pažymėjimo arba tapatybės kortelės kopiją.

  1. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Centro direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
  2. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
  3. Į Centrą priimami mokytis mokiniai nuo 12 iki 16 m.
  4. Jaunimo klasėse mokymas organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. ryto.

Mokiniams taikomos lengvatos (remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-312): besimokančių tėvų vaikams mokestis už maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse mažinamas 50 procentų; jei šeima augina tris ir daugiau vaikų (vaikai iki 18 metų ir vyresni iki 24 metų, jei mokosi dieninėse visų tipų mokyklose, arba vaikai, turintys negalią); jei vienas iš moksleivių ar studentų šeimos tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje (pagal mokymo įstaigos pažymas).

Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Dailės galerijos lankymas su 50 % nuolaida.

Turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 %  nuolaida.

Specialioji pedagogė Eglė Petrauskė
 
   Balandis - autizmo supratimo mėnuo. O čia rekomenduoju pasižiūrėti istorijas jaunų žmonių, turinčių autizmą ir jų gyvenimus, siekiant atrasti meilę ir sukurti ilgalaikius santykius. (Vadinasi Love on the Spectrum - Netflix'e). Autizmą supa daugybė nusistovėjusių ir tarsi neginčijamų mitų. Kad apskritai visi iki vieno šį sutrikimą turintys žmonės bijo akių kontakto, prisilietimų, visiškai nenori bendrauti, negali būti aplinkoje, kur yra žmonių ir dar daugybė kitų. Būna visaip. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus, kuris turi autizmą yra unikalus. Ir tikrai negalima visų ,,dėti į tą pačią lentyną'' ir klijuoti įvairiausių etikečių. Suprasti, palaikyti ir priimti. Tai yra svarbiausia ir geriausia, ką gali padaryti kiekvienas. Neapsiribokime balandžio mėnesiu! 
 

   

   Šv. Velykų šventės trunka devynias dienas, pradedant Verbų sekmadieniu (Verbinėmis) ir baigiant tik kitu sekmadieniu po Velykų. Šiemet didžiausią pavasario šventę švęsime balandžio 4 – 5 dienomis. Ką žinome apie Šv. Velykų papročius ir tradicijas?

   Senoliai sakydavo, kad Didžiosios savaitės metu negalima bartis, ginčytis, pykti ar kam nors pavydėti. Negalima skolintis ar kitam skolinti – laimė išeisianti iš namų.

   Didįjį  ketvirtadienį, kas namuose per žiemą aprūkę, įjuodę, užsigulėję – viskas turi būti išvalyta, išvėdinta. O saulei tekant sveikatos visiems metams gali pasisemti. Tereikia susirasti upelį, atitekantį prieš saulę  ir nusiprausti jo vandeniu.

   Didįjį penktadienį, nuo senovės vadintą Vėlių Velykėlėmis, žmonės lankydavo kapus, nusivesdavo kartu vaikus ar anūkus, kad žinotų, kur ilsisi giminės senoliai. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės pasirodydavo su atgimstančia gamta ir pasitraukdavo po pirmojo Perkūno.

   Šv. Velykų šeštadienį – marginami kiaušinai. Lietuvoje jie dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų  – pavasarį pabus gyvybė.

   Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Taip pat tikėta, kad užkasus Velykų kiaušinius laukuose, pastarieji metai duos gerą derlių. O pirmąjį nuluptą  kiaušinį prie Velykų stalo reikia supjaustyti į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių ir padalinti po dalelę – namuose visus metus bus skalsa ir darna.

   Išaušus Šv. Velykų rytmečiui, sakoma, kad net saulė tekėdama šoka, o vėjo kryptis pranašauja būsimos vasaros orus. Šią dieną reikia kelti triukšmą, linksmintis – taip galima nubaidyti nuo namų visas negandas, piktas dvasias.

   Mokyklos bibliotekoje rasite daugiau informacijos apie Šv. Velykų tradicijas, papročius, kiaušinių marginimą.

   Susisiekime: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Bibliotekininkė Diana

 

 

Pradinės klasės mokytoja V.Jakutonienė

  Tradicija ranka rašyti atvirukus ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje nyksta.  Sveikinimus rašytus ranka vis dažniau pakeičia SMS žinutės. Parašyti SMS nereikia didelių pastangų. Parašei ir adresatas ją gaus čia ir dabar.

  Stabtelėk, prisėsk, sukurk tik tavo adresatui skirtus žodžius. Parink atviruką arba pats padaryk savo rankomis. Ranka rašytas sveikinimas – vertybė, būdas dalintis šiluma su artimaisiais. Kuo dailiau parašytas sveikinimas, tuo daugiau pagarbos.

  Laiškas karantino metu – bene vienintelis Pataisos namų moterų ryšys su pasauliu. Artėjančių švenčių proga ypač norisi parašyti šiltus žodžius namiškiams, draugams,  artimiesiems. Parašyti tvarkingai, gražiai. Pradinės klasės moterys pačios gamino atvirukus, mokėsi dailiai parašyti sveikinimo žodžius. Pradinukės surengė Dailios rašysenos konkursą. Geriausiai pavyko 4 klasės mokinei Raisai Stefanovič (53 m.), 1 klasės mokinei Žanai Bogdanovič (47 m.), 2 kl. mokinei  Liubovei Bogdanovičius (34 m.) ir 4 kl. mokinei Alionai Stefanovič (30 m.). Konkurso nugalėtojos apdovanotos  Dailiojo rašymo medaliais. 

  Moterų rašyti atvirukai pasieks artimuosius prie pat Velykas.

  Saulėto, šilto, gražaus visiems pavasario!

Biologijos mokytoja Lina Mackevičienė

   Šiais metais Kovo 20-ji kitokia dėl užsitęsusio karantino, todėl naujausią informaciją pateikiau, tai dienai pažymėti skirtame stende. Tai ,,Įdomūs faktai apie mūsų Žemę: pasitikrinkite savo žinias“, žymių žmonių posakiai ir mintys apie gamtą, žmogų ir mus supantį pasaulį, keletas įdomesnių minčių iš įdomiosios zoologijos, apie cikadas.

 

Gabrielė Petkevičaitė gimė 1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvarelyje Panevėžio apskrityje.

   Ji – viena iš pirmųjų ir ryškiausių besikuriančios lietuviškos visuomenės veikėjų, publicistė, lietuviškų laikraščių bendradarbė, rašytoja, pedagogė, filantropė. Bitės veikla nuo pat pradžios išsiskyrė ypatingu dėmesiu moterų švietimui, jų pilietinio sąmoningumo ugdymui. Žvelgiant į jos veiklą – nuo pirmos nelegalios mokyklos mergaitėms iki kandidatavimo į prezidento postą 1926 m. – akivaizdus veiklos nuoseklumas ir kryptingumas. Gabrielė Petkevičaitė  visuomet buvo pasiryžusi įgyvendinti tai, ką skelbia.

  Petkevičaitės Bitės veikla buvo susijusi ir su mūsų miestu.  1919 m. vasarą rašytoja kartu su globotiniais atvyko į Panevėžį ir pradėjo dirbti Panevėžio gimnazijoje. Čia ji dėstė lietuvių, vokiečių kalbas, Lietuvos ir visuotinę istoriją, pasaulinės literatūros istoriją. Buvę jos mokiniai kaip vieną ryškiausių įvykių išsaugojo atmintyje Bitės organizuotas ekskursijas po Lietuvą. 1927 m. jau visam laikui apsistojo Panevėžyje ir gyveno iš Lietuvos Seimo paskirtos pensijos bei remiama kitų kultūros žmonių. Gyvenimo pabaigoje Bitės parašyti atsiminimai apie svarbiausius tautinio atgimimo asmenis, taip pat didžiausios apimties jos prozos veikalas – dviejų dalių romanas „ Ad Astra „ ( 1933 ).
  1943 m. birželio 14 d. rašytoja mirė. Palaidota Panevėžio kapinėse.

  Jos veiklos ir gyvenimo pasirinkimų motyvacija buvo pagrįsta tomis pačiomis vertybėmis, kurias deklaravo ir pirmasis grožinės kūrybos tekstas – gyventi dėl kitų.

  „O, kad mes taip suprastume savo pareigas visuomenei, kaip jas suprato Gabrielė Petkevičaitė“ , - sakė Vaižgantas.

  Mokyklos bibliotekos skaitykloje - paroda Gabriele Petkevičaitei Bitei atminti.

  Susisiekime: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

  Bibliotekininkė Diana

Copyright © 2024 Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras Rights Reserved.