Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras

Asta Stonienė, istorijos mokytoja

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybinė šventė. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti. 

Algirdas Patackas apie Sausio 13-ąją

Renginiai, skirti Sausio 13-ajai Panevėžyje

Integruotas projektas „Mokomės kitaip”

Ona Narbutaitė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Istorijos ir etninės kultūros edukacinė programa

„Kryžiai ir jų simbolika. Geležinės kryžių viršūnės — savitas kryždirbystės fenomenas”

       Gruodį, kai prasideda Adventas — ramybės ir susikaupimo metas, o iki didžiojo kalėdinio šurmulio dar toloka, gera proga pasidomėti tuo, kam anksčiau neužteko laiko, o gal nebuvo noro ir nuotaikos. Būtent gruodžio 11dieną Centro I-IV gimnazijos klasių mokiniai buvo pakviesti į istorijos ir etninės kultūros edukacinę programą „Kryžiai ir jų simbolika. Geležinės kryžių viršūnės — savitas kryždirbystės fenomenas” Panevėžio kraštotyros muziejuje. Tęsdamos projektą „Mokomės kitaip“, edukacinę programą, bendradarbiaudamos su Panevėžio kraštotyros muziejaus etnologe Vitalija Vasiliauskaite, rengė istorijos mokytoja Asta Stonienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Narbutaitė.

    Projekto dalyviai, dar spalį dalyvaudami integruotoje geografijos, istorijos, lietuvių literatūros ir dailės išvykoje į Krekenavos apylinkes „Ten susimąstęs tamsus Nevėžis“, pradėjo pažintį su žymiausio XIX amžiaus krašto kryždirbio Vinco Svirskio kūryba. Dabar buvo puiki proga ne tik daugiau sužinoti apie jau legenda tapusį kryždirbio gyvenimą, bet ir apžiūrėti atnaujintą ekspoziciją „Kryždirbystė Aukštaitijoje“, kurioje pristatomos ir garsiausių Vidurio Aukštaitijos dievdirbių I. Bieliausko, Ksavero ir Jono Danauskų, Silvestro Merkelio, Jono Valio, Stanislovo Stankevičiaus ir kitų meistrų santūrių ir lakoniškų formų sakralinės medžio skulptūros.

;

IVa klasės mokinės J.Jarašiūnienė, R.Žygienė

Gruodžio 12 d. rusų kalbos mokytojos Albina Petraitienė, Regina Savickienė, Sandra Vilimienė organizavo mokiniams ekskursiją į Vilnių tema „A.S.Puškinas ir Lietuva“. Mokiniai keltuvu kėlėsi į Gedimino pilies bokštą, aplankė Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų, o vakare Lietuvos rusų dramos teatre žiūrėjo spektaklį „Eugenijus Oneginas“ (pagal A.S.Puškino eiliuotą romaną „Eugenijus Oneginas“).

Asta Stonienė, istorijos mokytoja

   Gruodžio 11 dieną mokiniai buvo pakviesti į miesto Kranto gatvėje esantį istorinį namą — seniausią archyvo pastatą Lietuvoje, kuriame įrengta ekspozicija „Upytės bajorai“. Čia vyko istorijos pamoka, skirta Upytės pavieto bajorų kultūros atspindžiams. Pamoką kartu vedė ir muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė.

   Daugelis mokinių šiame pastate lankėsi pirmą kartą, todėl ne vieną domino pastato istorija — juk tai seniausias pastatas mieste. Pirmoje pamokos dalyje mokiniai sužinojo, kad archyvo pastatas pastatytas po to, kai po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos Panevėžys tapo Upytės pavieto centru ir teismo vieta. Istorija šiam pastatui nebuvo gailestinga: niokojo gaisrai, keitėsi šeimininkai, kol pagaliau pastatas perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui.

   Apžiūrėdami šiuo metu veikiančią ekspoziciją „Upytės bajorai“ ir klausydamiesi mokytojos ir muziejininkės pasakojimų, mokiniai susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų gyvenimo būdu, kultūra ir vertybėmis. Mokinius domino eksponuojami autentiški bajorų aplinkos daiktai, monetų lobis, dvarų nuotraukos, dvarininkų portretai, žymiausių krašto bajorų giminių herbai. Labiausiai visus domino ir intrigavo legendinio bajoro Vladislovo Sicinskio-Čičinsko tema. Mokiniai prisiminė legendomis virtusius pasakojimus apie šio bajoro gyvenimą ir asmenybę. O apie jo politinę veiklą išsamiai papasakojo muziejininkė.

   Mokiniai sužinojo, kad šiandien Panevėžyje veikia Bajorų sąjunga, vienijanti apie šimtą narių. Tarp Panevėžio krašto bajorų – įvairiausių profesijų žmonės: mokytojai, menininkai, verslininkai. Turtais dabartiniai bajorų palikuonys tikrai negali pasigirti. Svarbiausias jų tikslas – skatinti dvasinį tautos atgimimą. Bajorai visuomet buvo auklėjami bet kokiais gyvenimo momentais išlikti garbingais savo luomo atstovais.

   Pamoka muziejuje padėjo mokiniams geriau suprasti bajorų vaidmenį Lietuvos ir Panevėžio krašto istorijoje.

   Muziejuje įrengtas dvaro interjeras bei instaliacija legendinio bajoro Vladislovo Sicinskio-Čičinsko tema.

Gita Gelažytė, etikos mokytoja

„.... Kad Jus apkabintų artimas žmogus“ , „ Nenusiminkite ir neliūdėkite“, „Senoliai, Jūs esate išmintis ir verti pagarbos“ : tokius žodžius labai susikaupę ir iš širdies surašė Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriaus Pataisos namų mokinės į pačių pagamintus atvirukus.

     Spalio-gruodžio mėnesiais SMC skyriaus Pataisos namuose vyko tarpdalykinis projektas.

Etikos mokytoja Gita Gelažytė kalbėjo apie senų žmonių padėtį mūsų visuomenėje, apie vienatvę ir atjautą.

Dailės mokytojos Violetos Smailienės vadovaujamos mokinės gamino šventinius atvirukus, karpinius.

Lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Kulvinskaitė mokė kaip sudėti mintis į sveikinimą.

     Gruodžio 18 dieną etikos mokytoja G.Gelažytė perdavė sveikinimus šv.Juozapo senelių globos namų gyventojams.

   Abipusis susigraudinimas ir senelių padėka už tokį jausmingą pasveikinimą...